Kai prieš penkerius metus stovėjome pievoje, kuri žaliu kilimu vedė į du medinius namelius, pagalvojau, kad taip atrodo gražiausių vaikiškų pasakų iliustracijos. Virš žolės kabantis rūkas, tvenkinyje tviskanti saulės šviesa, magija ore. Vieta mus užkalbino ir įsigijome praėjusio amžiaus pradžios sodybą. Tačiau buveinę įsigyti nebuvo lengva – teko tapti ūkininkais, gauti KOWR sutikimą ir keletą mėnesių laukti sprendimų. Ropienka mus supažindino su terminu „amžina renovacija“, guminiais batais, žoliapjove, bet ir tuo, kad laikas čia teka lėčiau ir gražiau. Kad atsipalaiduoti nereikia televizoriaus ar interneto. Kad oras maloniai kvepėtų, o po nakties atsibustum pailsėjęs. Ir kad danguje yra milijonai žvaigždžių, kurias pažadėjome sau kada nors suskaičiuoti. Nes mes turime laiko. Nors Ropienkoje negyvename nuolat, bet kada mus čia patraukia. Kiekvienas sezonas yra stebuklingas, esame šalia kalnų ir miško. Patikėkite mumis, čia galite atsipalaiduoti ir pagauti atstumą.