Čia diena prasideda klausantis paukščių radijo transliacijos iš netoliese esančio Mirabelės kalno. Galbūt dieną galėtume pradėti nuo šalies ir pasaulio naujienų – bet kodėl, kai virtuvėje kvepia šviežiai užplikyta kava, o pjaustant duoną girdisi būdingas plutos traškėjimas. Čia griežinėliai supjaustomi storai ir padengiami vientisu naminės uogienės sluoksniu, o kitoje rankoje griebiate blyną su mėlynėmis. Visa tai tam, kad turėtum jėgų tyrinėti vietovę. Ir štai kas.
Viršutiniame dešiniajame Lenkijos kampe, Lenkijos ir Lietuvos sienų sandūroje, yra unikali, tačiau neįvertinta žemė. Svetingi gyventojai – jotvingių, mazovų, lietuvių, žydų ir sentikių, čia vadinamų sentikių, palikuonys. Vietos virtuvės kvepia bulviniais pyragais, kartakachais ir kindziukais. Miglotoje pamiškėje ir už Augustavo girios medžių slepiasi bebrai, ereliai rėksniai, lūšys ir vilkai. Jūs taip pat galite pasislėpti.
Olzoja yra padalinta į dvi dalis. Gyvename pirmame aukšte, yra bendra svetainė su valgomuoju ir virtuve, kurioje ruošiame Jums maistą. Antrajame, sujungtame su pirmąja dengta veranda, yra kambariai ir kita virtuvė, šį kartą visiškai jūsų.
Už kelių žingsnių nuo pagrindinio namo pastatėme vadinamąjį židinio kambarys - savarankiškas pastatas su pirtimi, virtuvėle, židiniu, stikline siena ir poilsio/integracijos zona. Čia organizuojame intymius vakarėlius.
Mūsų Agroturizmas turime 4 aukšto lygio kambarius su oro kondicionieriais, patogią virtuvę su valgomojo zona ir jaukų poilsio kampą su patogia sofa viršuje. Lauke yra veranda su vieta išgerti kavos ar vyno su vaizdu į mišką ir saulėlydžius. Pas mus veikia belaidis internetas, bet jūsų pageidavimu galime jį išjungti ir apsimesti, kad apie tai nieko negirdėjome.
Jei jus domina miegas, čia puikiai miegate. Nusprendę įsigyti čiužinius nusprendėme, kad geras ir patogus miegas yra vienas svarbiausių dalykų mūsų agroturizme, žinome, kad miego kokybė turės didelės įtakos Jūsų pasitenkinimui. Be to, užsakytas užpildas tarp lovų padidina miego komfortą, nes sąnarys yra nepastebimas (jokiu būdu negali įstrigti alkūnė ar koja tarp čiužinių). Dėl jungčių Polne ir Leśne kambariuose galite sujungti lovas ir sukurti didžiulę 200x200 cm erdvę, kurioje dažnai miegodavo keturių asmenų šeimos. Ant langų turime tinklelius nuo uodų, kad bet koks zvimbimas netrukdytų poilsiui.
Mūsų didžiausias – Šeimyninis kambarys yra erdvus vonios kambarys, holas ir, svarbiausia, didžiulė drabužių spinta. Iš kambario atsiveria vaizdas į aptvarus ir mirabelės medžius (mes neskatiname to daryti, bet galite pasiekti juos ranka). Kambaryje yra: didelė dvigulė lova 160x200 cm, mažesnė 90x200 cm ir išskleidžiama spyruoklinė sofa 120x190 cm. Stalas pagal senos siuvimo mašinos struktūrą – tai vieta, kur galima išgerti kavos ar pasiklausyti rytinių Mirabelės gyventojų dainų. Kambarine šeima vadinome, nes joje gali gyventi net 5-6 asmenų šeima su mažais vaikais.
Mansardiniame kambaryje - Łąka, su vonios kambariu (su didžiausiu dušu rajone) patogiai gali apsistoti 3 žmonės (ant dvigulės ir viengulės lovos). Ir įdomus faktas: stalas, kuris buvo pagamintas iš atnaujintų siuvimo mašinos kojų, rastų mano močiutės tvarte, yra graži ir naudinga detalė.
„Leśny“ ir „Polny“ numerių svečiai naudojasi bendru vonios kambariu, o pro langus atsiveria vaizdas į mišką, mirabelių ir kriaušių sodą bei dirbamą lauką. Abiejuose kambariuose yra dvi viengulės lovos 90×200 cm ir išlankstoma sofa 120×190 cm. Dėl specialaus užpildo tarp lovų, kuris nepastebimas miegant, sujungtos lovos sukuria didžiulę 200 × 200 cm lovą. Tai patogus sprendimas šeimoms su mažais vaikais arba žmonėms, kurie mėgsta miegoti kitoje lovoje.
Jūsų pageidavimu tiekiame pusryčius ir vakarienę. Mėgstame pašėlti virtuvėje, tad turite galimybę paragauti ką tik iškeptos duonos, naminės uogienės, kečupo ir granolos. Be to, ant stalo dažnai pasirodo lietuviški skrebučiai, frittata, mėlynių blynai. Būna, kad pavaišinsime kokteilį su dilgėlėmis, mėlynėmis ar braškėmis. Mūsų maistas taip pat patenka į nevalgomus pilvukus – patys turime vaikų ir mokame pamaitinti mažuosius tyrinėtojus.
Vakarienę sudaro sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas. Patiekiame regioninius patiekalus: lęšius, grapeshot, bulvių pyragą, taip pat kiaulienos kotletus voveraičių padaže, keptą kalakutą su šakniavaisėmis iš mūsų sodo ir daugybę kitų skanėstų. Gaminame sezoniškai: ant stalo nugula patiekalai iš pomidorų, krapų, špinatų, mėlynių, mangoldo ir šviežių žolelių. Desertai mums yra vyšna ant torto – jie turėtų gražiai ir skaniai papildyti vakarienę. Šioje temoje žavimės vaisių pyragais, žemės riešutų sviesto pyragaičiais, citrininės varškės sūrio pyragu ir vaisių šerbetais.
Drebančios ausys, pilni pilvai ir pasitenkinimo ūžesys užpildo mūsų virtuvę – nes gaminame iš širdies, su skoniu ir iš vietinių veisėjų bei tiekėjų produktų. Patiekiame tai, ką valgome patys ir laikome geriausiais – štai kodėl viskas naminė: mama žavi geriausiu pasaulyje kiaulienos kulšeliu, uošvės pirštais laižomais vyniotiniais, o aš specializuojasi šaltų mėsos, paštetų (taip pat daržovių) ). Nuostabius sūrius gamina Alos kaimynė, kurios karvės yra bene laimingiausios karvės apskrityje (ganosi pievoje prie miško) ir turiu pasakyti, kad tai, ką Ala žavi savo pienu, yra beprotiška, pvz., jos rikota su razinomis. Pusryčių kiaušinius gauname iš uošvės vištų, o 5 metų sūnus jų medžioja. Taip pat mėgstame gaminti konservus ir eksperimentuoti derindami skonius (praėjusio sezono karalienė buvo kriaušė ir gervuogės). Iš mūsų mirabelės gaminami likeriai, uogienės, konservai ir sultys – vaisiai nebus švaistomi (dukra Zosia pasirūpins). Kiti vaisiai ir daržovės konservams atkeliauja iš mūsų ar kaimyninių sodų.
Be to, pakviesime į vakarinę mūsų likerių degustaciją. Kalbamės, susipažįstame, linksminamės ir spėliojame, iš kokių ingredientų buvo pagaminta duota tinktūra – pažadame, kad bus skanu.
Būdami svečiai turi prieigą prie savo virtuvės – antroje ruošiame maistą, kad niekam nereikėtų stumdytis alkūnėmis prie prekystalio.
Atrodo taip: esame istorinėse jotvingių žemėse, pasislėpusiose už Augustavo girios ir Pomorzės draustinio medžių. Aplink mus gausu upių ir ežerų (jų yra kelios 5 km spinduliu) – kasdien galima nuvažiuoti prie vis kitokių. Leiskitės į ekskursiją dviračiais (dviračių turime vietoje) arba ramiai pasivaikščiokite po sočių pusryčių. Kaip tik laiku išalksi vakarienei, o desertą suvalgysi be menkiausios sąžinės graužaties.
Mūsų Palenkę taip pat galima apžiūrėti baidarėmis ir arkliais traukiamais vežimais. Mūsų Silezijos kumelės yra puikios gidės, kurios grakščiai aprodo vietovę (o žiemą kviečiame pasivažinėti rogėmis). Marycha teka po ranka, o Czarna Hańcza šiek tiek toliau. Vandens sporto entuziastai – laukiame Jūsų. O miško proskynoje, prie miško, visai netoli mūsų namų, yra karšta statinė, kurioje galima išsimaudyti karštomis, atpalaiduojančiomis voniomis po žvaigždžių pilnu dangumi.
Augustave liepos mėnesį vyksta Polska Tastes Fair – verta išbandyti visus kulinarinius stebuklus. Rugpjūčio mėnesį Punske (lenkų lietuvių mažumos sostinė Lenkijoje, 30 km nuo mūsų) yra šventė - Zielna. Ten savo rankdarbius eksponuoja ir lietuviai, ir lenkai - verta paieškoti perlų, kurie buvo pagaminti žmogaus rankomis. Panaši Žolelių Dievo Motinos šventė vyksta Vygrių vienuolyne.
Rugpjūčio viduryje svarbus taškas lenkų literatūros festivalių žemėlapyje buvo Buda Ruskoje (10 km nuo mūsų) vykęs kaimo literatūros festivalis „Žvilgsnis į rytus“. Šis mažas kaimelis kelioms dienoms virsta literatūros pasaulio centru. Verta apsilankyti.
Šiek tiek prieštarauja pavadinimui, bet vasarą čia vyksta draugiškos Krusznia asociacijos organizuojamas festivalis „Oj pavasari, tu pavasari“. Festivalis yra daugialypis kultūrinis įvykis – susitikimas, tradicijos pažinimas ir supratimas. Įvairiomis išraiškos priemonėmis – muzika, šokiu, dainavimu, filmavimu ir fotografija, veikiančiomis visus pojūčius, organizatoriai nori sujungti kartas ir suartinti senas dainas, melodijas ir papročius. Šio festivalio kvintesencija – vakarinis ir naktinis šokių vakarėlis, lydimas nuostabių ir dažnai nežinomų instrumentų.
Neįmanoma nepaminėti Seinuose esančio Tautų menų centro kultūrų pasienio vasaros pasiūlymo – Klezmerių orkestro koncertų, Seinų sinagogoje ar ant ežero kranto Krasnogrudoje; „Seinų kronikų“ spektaklis (mūsų dukra yra 5-osios Seinų metraštininkų kartos dalis), kuriame pasakojama Seinų istorija: lenkų, lietuvių ir žydų šeimos XX amžiaus 3, 4 ir 5 dešimtmečiuose; arba ketvirtadienio koncertai Seinų džiazo kooperatyve.
Mūsų vaikai kulnais muša sėdmenis, kartais jie dingsta dienomis ir grįžta tik vakarieniauti. Jie skraido aitvarus, šokinėja ant batuto ar miega ant jo stebėdami žvaigždes, sekdami gyvūnus ir poilsiaudami hamake. Tačiau diena nesibaigia saulėlydžiu, nes vakarais kūrename ugnį.
Sode yra didelė žaidimų aikštelė, o mūsų katės tingi ir leidžia ilgai glostyti. Verta važiuoti su vaikais dviračiais ar baidarėmis - tai suteiks daugybę emocijų, kurias jie ilgai prisimins.
