Dom Ptaków

Prieš dvylika metų palikau gyvenimą Varšuvoje ir Berlyne ir persikėliau į Palenkę. Tai nebuvo pabėgimas, o sąmoningas pasirinkimas – sugrįžimas į vietą, kuri man visada buvo artima. Esu kilusi iš Palenkės, o netoliese yra Supraslė, miestas, apie kurį svajojau nuo vaikystės. Mane visada traukė paribiai – vietos, kur susitinka skirtingos kultūros, religijos ir istorijos, kur niekas nėra aišku ir viskas persipina. Esu tapytoja, baigusi Dailės akademiją. Tapyba mane lydi nuo vaikystės – ji prasidėjo ligos ir gulėjimo ligoninėje metu, kai tai buvo natūralus būdas susidoroti su savimi ir susisiekti su savimi. Daugelį metų buvau galerijų ir parodų pasaulyje, ir ši patirtis man buvo svarbi. Tačiau laikui bėgant mane vis labiau ėmė traukti kontempliacija, paprastumas ir gilesnis buvimas kūrybiniame procese – arčiau ikonų, tylos ir susitikimų su kitais. Šiandien tapyba yra mano pagrindinis kelias, o aplink ją atsiranda ir kitų formų – kartais daina, kartais judesys, kartais buvimas kartu paprastoje veikloje, kuri visada buvo žmogaus gyvenimo dalis. Gyvenu čia su savo sūnumi Antoniu ir katėmis Zośka ir Eliasz. Pasirinkau šią vietą, nes ji suteikia man reikiamos erdvės – mažiau dirgiklių, daugiau erdvės atsikvėpti, tylos ir sąmoningumo. Ir būtent tokią erdvę kuriu tiems, kurie mus aplanko.